1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Ketvirtadienis, 19 Rugsėjis 2019

KVIEČIAME


SpausdintiEl. paštas

Pirmadienis, 09 Rugsėjis 2019

Automobilių pavojus ne tik kelyje

Panaudotos padangos pamiškėje arba iš dūmtraukio virstantys juodi deginamos alyvos dūmai – ne tik nemalonus akiai, bet ir sveikatai reiškinys. Yra žinoma, kad automobilių servisai, padangų pardavėjai privalo patys tvarkyti ir rinkti automobilių remonto atliekas, tačiau padėtis Trakų rajono seniūnijose šiuo klausimu išties prasta. „Padangas ir panaudotą alyvą iš automobilių savininkų privalo priimti visi automobilių servisai, bet jų vadovai ir darbuotojai neretai atsisako tai daryti, neva neturi tam vietos“, – sako Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. Specialistė teigia, kad tuo atveju, jeigu Trakų rajono seniūnijų gyventojai būtų pilietiškesni ir nepasidrovėtų apie tokius atvejus pranešti savivaldybei, pavyktų šią problemą spręsti efektyviau. Turi likti įmonėje Pasak jos, gyventojai turėtų žinoti, kad tuo atveju, jei padangas arba alyvas jie keičia patys, bent kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas priima didelių gabaritų surinkimo aikštelė įsikūrusi Lentvaryje. Savininkas, įpratęs padangas keisti kasmet, jas galėtų palikti pardavėjui. I. Neverovskienė pažymi, kad automobilį tvarkant remonto įmonėje, susidariusios atliekos turi likti įmonėje. Remontuojant automobilį pačiam – tepaluoti skudurai, tepaluotos detalės – turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Pasaulio rykštė Automobilių ir pramonės sektorius kasmet pasaulyje sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų, sukeliančių vieną didžiausių problemų aplinkai – iki 95 proc. visų pasaulyje susidarančių alyvos atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar yra pašalinama gamtoje, nors šios atliekos gali būti perdirbamos. Kasmet pasaulyje susidarantis apie 25 mln. tonų alyvos atliekų kiekis prilygsta 1 mln. sunkvežimių, sustatytų šalia vienas kito į 23 tūkst. kilometrų grandinę. Tokia sunkvežimių grandinė būtų didesnė už atstumą nuo Šiaurės iki Pietų ašigalio. „Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje surenkama ir perdirbama tik ketvirtadalis naudoto tepalo atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto alyvos kiekio“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.) ir toksinės medžiagas, galinčias ir sukeliančias vėžinius susirgimus. Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitų atliekų – kuro ir oro filtrai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, akumuliatoriai ir pan. – kurias taip pat būtina tinkamai sutvarkyti. „Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato, kad 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu susidarančių atliekų turi nukeliauti pakartotiniam naudojimui, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinti. Kadangi ne visi automobilių gamintojai ir importuotojai vykdo jiems numatytas pareigas, Lietuvai sunkiai sekasi tą pasiekti ir dėl netinkamo senų transporto priemonių sutvarkymo valstybė patiria ekonominę žalą“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Kartą per metus keturias panaudotas privačios transporto priemonės padangas nemokamai galima priduoti didelių gabaritų aikštelėje Lentvarye.


SpausdintiEl. paštas

Pirmadienis, 09 Rugsėjis 2019

Vaistų ir kitos chemijos pavojus

Neatskiriama kiekvieno namo dalis – šeimos vaistinėlė ir joje, be „greitosios pagalbos sau“ tabletės, laikomi įvairūs medikamentai – virškinimui pagerinti, žaizdai gydyti, taip pat yra užsilikusių ir nebaigtų vartoti antibiotikų ir gausybė kitų preparatų. Įprastai tokios gausos vaistų mums taip ir neprireikia, nes jų galiojimas nėra ilgalaikis. Tad tenka peržiūrėti vaistinėlę ir nereikalingus vaistus tiesiog išmesti. „Medikamentai ir netgi jų pakuotės – buteliukai, tablečių juostelės – jau seniai yra laikomos pavojingomis atliekomis. Kaip ir kiti cheminiai preparatai, vaistai gali susimaišyti ir įvykti cheminė reakcija, kurios pasekmes sunku numatyti, – pasakoja Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė. – Vaistų atskirai nesurenka nė viena įprasta atliekų tvarkymo įmonė. Tad kaip turi elgtis žmogus, nenorintis daryti sunkiai įvertinamos žalos nei gamtai, nei kaimynui, nei sau? Paprasčiausia išeitis – visus nereikalingus vaistus ir jų pakuotes sudėti į maišelį ir nunešti į vaistinę. Pati tai ne kartą dariau ir niekas neatsisakė priimti.“ Medikamentai ir jų pakuotės negali būti išmetami į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Visi vaistai ir jų pakuotės – pavojingos cheminės atliekos, kaip ir panaudoti medicinos įrankiai (skalpeliai, švirkštai ir pan.), tvarsliavos, taip pat ir dujų balionėliai, kurių, išskyrus slėginius balionėlius, vaistinės nepriims. Pasak I. Neverovskienės, chemines medžiagas Trakų rajone priima Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Čia nepriimamos tiktai kai kurios cheminės mežiagos, laikomos nesandariuose induose. Tarp jų dažniausiai minimas gyvsidabris, tačiau tokios aikštelės nesudaužytus gyvsidabrio termometrus bei nesudaužytas dienos štviesos lempas priimti privalo. Sudužus gyvsidabrio termometrui, išsiliejus tepalams ar chemikalams, derėtų nedelsiant kreiptis į Trakų rajono savivaldybę, kuri yra sudariusi pavojingų atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Lūsta“. „Gaila, bet Trakų rajono seniūnijų atliekų konteineriuose galima aptikti ir nenaudojamų vaistų bei jų pakuočių, o juk tai tiksinti bomba, nes chemija gamtoje nesuyra“, – apgailestauja vyriausioji specialistė. Pasak jos, problemų dėl medicinos atliekų nekyla nė vienoje gydymo įstaigoje – nei ligoninėje, nei poliklinikoje, nes atsakingai tvarkyti šias atliekas įpareigoja įstatymai, o žmonėms dar nėra aiškus medikamentų ir kitų cheminių medžiagų keliamas pavojus. „Tai iš tiesų skaudi problema, kurią sumenkinti galėtume netinkamus naudoti vaistus ir jų pakuotes nešdami į vaistines, ligonines ir kitas gydymo įstaigas. Už tai atlygio negausime, bet būsime sveikesni. Sena tabletė – trupinėlis, kuris kiekvienam gali pakenkti ateityje“, – perspėja I. Neverovskienė. Ji pripažįsta, kad pasenusių medikamentų, kitų medicinos atliekų patenka ir į Trakų rajono seniūnijų gyventojų sukraunamus mišrių atliekų konteinerius. Dažnai taip nutinka dėl nežinojimo, tačiau tikimasi, kad vis daugiau gyventojų elgsis atsakingai. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Medikamentų ir jų pakuočių negalima mesti į mišrių atliekų surinkimo konteinerius. Chemines medžiagas Trakų rajone pristatyti galima į Lentvario didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.



Puslapis 3 iš 114

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 39 svečius online

Prisijungti