1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Pirmadienis, 28 Spalis 2019

Kompostavimas – protingas sprendimas

Žinia, kad žaliąsias atliekas – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžias atliekas (šakas, lapus, žolę, daržo atliekas) – griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį. Kyla klausimas, ką gi su jomis daryti? Vienas paprasčiausių ir naudingiausių šių atliekų tvarkymo būdų yra kompostavimas. Tai natūralus, tačiau „iš žemės į žemę“ prižiūrimas procesas, kurio metu organinės atliekos vėl virsta turtingu dirvožemiu. Tad jei turite savo sodą, daržą, šiltnamį ar tiesiog kambarinių augalų – pigiausia, sveikiausia ir universaliausia trąša gali tapti iš jūsų pačių sukauptų atliekų pagamintas kompostas. Kaip žinia, kompostas puikiai atstato dirvos struktūrą, visiškai natūraliu būdu patręšia augalus jiems reikalingais mikroelementais bei kaliu, fosforu ir azotu, tad augalai auga stipresni, sveikesni ir atsparesni kenkėjams. Be to, paties kompostavimo nauda daug svaresnė, nes kompostuojant žaliąsias atliekas mažinama aplinkos tarša, joms pūnant sąvartynuose mažėja išsiskiriančios šiltnamio dujos ir sąvartynų filtratas, taip pat taupomi gamtiniai ištekliai, sumažinami atliekų surinkimo ir sutvarkymo kaštai. Tad jei nuspręsite kompostuoti namuose, pravartu žinoti esminius principus: • kompostavimui parinkti šešėlingesnę vietą sklype, kad jis neperdžiūtų, kadangi kompostui reikalinga nuolatinė 50-60% drėgmė, o jei kompostas perdžiūvo, jį reikia palaistyti; • tinkamiausia kompostavimo temperatūra – nuo 50º iki 60 ºC; • užtikrinti, kad į kompostą patektų pakankamai deguonies, kitaip jis ims dvokti; jei taip nutinka, kompostą reikia perkasti kartą per mėnesį; • kompostavimo dėžė turi: o gerai ventiliuotis, tad pati dėžė turi būti ne didesnė nei 1 metro ilgio, pločio bei aukščio ir joje turi būti nemažai tarpelių ar skylučių; o leisti palaikyti tinkamą drėgmės santykį, tad turėtų turėti dangtį; o užtikrinti laisvą dirvos organizmų patekimą į kompostą, tad jos dugnas turi būti kiauras, išklotas medžio, skiedrų, smulkių šakelių, šaknų sluoksniu; • susmulkinti stambesnes atliekas prieš jas kompostuojant; • sumaišyti virtuvės atliekas su nupjauta žole, sausas atliekas – su šlapiomis, smulkias – su stambiomis; • šviežią kompostą sumaišyti su nedideliu kiekiu jau pagaminto komposto arba perpūdyto mėšlo, tai pagreitins mikroorganizmų dauginimąsi. Be jau minėtų žaliųjų atliekų iš sodo, daržo ar parko kompostuoti galima atliekas iš virtuvės – vaisių ir daržovių liekanas, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius bei jų filtrus. Visgi komposto nerekomenduojama gaminti iš mėsos, žuvies atliekų, skerdienos atliekų ar riebalų, kaulų, šunų bei kačių fekalijų, virtų daržovių ir kitų termiškai apdorotų maisto produktų atliekų. Kompostuojant namuose nerekomenduojama to daryti su sergančiais augalais, ar piktžolėmis, kurių sėklos subrendusios, nes jos gali nesupūti ir sudygti toje vietoje, kurią patręšite. Beje, kompostui kuo puikiausiai tinka jūsų mylimo triušiuko, žiurkėno, šinšilos ar kito naminio graužiko natūralūs pakratai ir net kartoninės dėžės nuo picos, kuriomis galima perdengti komposto sluoksnius. Šios atliekos net pagerina komposto savybes, padeda palaikyti anglies bei amoniako balansą ir paspartina kompostavimo procesą. Geras, subrendęs kompostas yra vienalytis, tamsus ir skleidžia vaisinio pyrago arba miško kvapą. Kaip jau minėjome, net jei neketinate kompostuoti, ar norite, bet negalite to daryti, vis tiek žaliųjų organinių atliekų, likusių po sodo, parko ar želdynų tvarkymo, negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius. Tad Jas reikia atvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Trakų g. 1B, Lentvaryje. Joje šios atliekos yra kompostuojamos pramoniniu būdu. Šis būdas pranašesnis už kompostavimą namuose tuo, kad pramoniniu būdu kompostuojamame komposte temperatūra pakyla iki 70 º C, todėl jame žūsta visi ligų sukėlėjai, o piktžolių sėklos supūva. Šioje aikštelėje galite nemokamai priduoti medžio žievės ir medienos atliekas, turgaviečių atliekas, biologiškai skaidžias atliekas (sodų ir parkų atliekas), medį ir medienos atliekas, pjuvenas, drožles, skiedras, medieną, medienos drožlių plokštes ir fanera, medžio žievės ir kamščiamedžio atliekas, augalinės kilmės maisto atliekas, miškininkystės atliekas, augalų audinių atliekas. Galimybę atnaujinti atliekų tvarkymo infrastruktūrą suteikė Europos Sąjungos parama vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.


SpausdintiEl. paštas

Antradienis, 15 Spalis 2019

Karališkas rudens jomarkas Aukštadvaryje

Darganotą spalio 5 dienos rytmetį nušurmuliavo tradicinė mugė ,,RUDENS JOMARKAS AUKŠTADVARYJE“. Šie 2019 - ieji metai aukštadvariečiams ypatingi - prieš 450 m. Aukštadvariui buvo suteikta miestelio privilegija. Istorija byloja, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Augustas 1558 metais specialiu aktu patvirtino Aukštadvario nuosavybės teises Ivanui Vasilijui Liackiui. Kelių sankirtoje esantis Aukštadvaris buvo vienas iš svarbesnių besikuriančių miestelių, o 1569 metais, išrūpinus miesteliui Magdeburgo teises, ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba turgaus aikštėje. Todėl ir organizatoriai aikštėje sudėliojo akcentus, menančius miestelio senąją istoriją, – pakabino tentą su miestelio senoviniu vaizdu ir pastatė karietą, primenančią Karališką vieškelį, kuriuo keliavo Karaliai, didikai, pirkliai ir prekeiviai. Ir neatsitiktinai mugės vedėjai sveikino visus susirinkusius į Karališką rudens jomarką. Šventę atidarė Zita Aniulienė, atliekanti seniūno funkcijas Aukštadvario seniūnijoje, ir įteikė padėkas aukštadvariečiams, su kuriais einant seniūno funkcijas teko artimiau bendrauti ir dirbti. Smagu, kad į šventę atvyko nemažai svečių. Vedėjai į sceną sveikinimo žodį tarti kvietė Trakų rajono merę Editą Rudelienę, Trakų savivaldybės tarybos narę Jadvygą Dzencevičienę, Lietuvos respublikos Žemės ūkio rūmų žemdirbių savivaldos organizatorę Janę Mandeikienę. Mugės organizatoriai siekė, kad šalia ūkininkų užaugintų gėrybių, būtų galima įsigyti ir amatininkų bei meno dirbinių, papramogauti, pasidalyti kulinarinio paveldo paslaptimis. Juk rudens jomarkas neįsivaizduojamas be turtingos ir išskirtinai didelės prekybos. Šventės lankytojams buvo visko pagal poreikius - vaikai drauge su tėveliais dalyvavo moliūgų skaptavimo konkurse, tautodailininkė Rasa Savickienė vedė edukacines pamokėles ,, Rasos mozaika“, mėgstantiems pasipuošti buvo pasiūlyta įvairiausių papuošalų, įmantriausių mezginių, šąlančioms kojelėms ir rankelėms – raštais išmargintų kojinių ir pirštinaičių, gurmanus pamaloninimo išskirtiniai sūrių ir medaus produktai, mėsos, žuvies, konditerijos gaminiai. O dar kokia įvairovė vaismedžių, želdinių! Nuo prekių gausos net akyse raibuliavo, visko neišvardysi ir nepaminėsi... Šventės rengėjai nuoširdžiai dėkoja dalyvavusiems bendruomenių ir mokymo įstaigų ,,kiemelių“ organizatoriams - EPMC Aukštadvario skyriaus ,,Krautuvė“ (vad. mokytoja Violeta Nairanauskienė), Bijūnų bendruomenės šauniosioms gaspadinėms už vaišinimą bulviniais blynais (bendruomenės pirmininkė Inesa Židonytė), Aukštadvario bendruomenės jaunosioms šeimininkėms už moliūgienę (bendruomenės pirmininkė Laura Žilionytė), asociacijai ,,Aukštadvario žiburiai“, pagal senovinį receptą gaminusiems punšą moliūge (Veronika Pilipavičienė), Nijolei Šeškuvienei, organizavusiai moliūgų skaptavimo konkursą, miestelio bibliotekos kūrybiškumo saviraiškos studijai (vad.Ramunė Jarmalavičiūtė), tautodailininkei Rasai Savickienei už edukacinių pamokėlių vedimą, Aukštadvario gimnazistams, iškepusiems pyragą smaližiams (mokytoja Ona Lemežienė), Jauniesiems miško bičiuliams ,, Verkniukai“ (vad.Česlova Pociūnienė) ir d/m ,, Gandriukas“ už vaikų rankomis padarytas dovanėles ir teatralizuotą pristatymą – didiką ir moliūgų karalienę, sėdinčius karietoje (vad. Snieguolė Daugirdienė). Dėkojame visiems, kūrusiems šventinę nuotaiką – šokusiems, dainavusiems ir trankiai muzikavusiems meniniams kolektyvams: asociacijos ,,Aukštadvario žiburiai“ ansambliui (vad. Veronika Pilipavičienė), Trakų kultūros rūmų Onuškio padalinio liaudiškos muzikos kapelai ,,SAMĖ“ (vad. Gražina Kulbickienė), Aukštadvario etnografiniam ansambliui ,,VERKNĖ“ (vad. Vaidas Lengvinas), Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansambliui ,,VORUTA“ ( meno vadovė Laimutė Skuodienė). Smagu prisiminti renginio pabaigoje dainų popuri, kurį atliko maloniai nustebinęs Vaido Lengvino ir Jurgos Dūdienės duetas bei duetui pritarusi Asta Beliukevičienė. Visų šventės dalyvių dėka galima buvo nepaisyti rudeniškai žvarboko oro, visus šildė skambi muzika ir nuoširdūs sveikinimai. Esame dėkingi rėmėjams: Trakų savivaldybės administracijai, nuolatiniam Aukštadvario švenčių rėmėjui Viktoro Kartenio įmonei Elektrėnų mėsa, verslininkui Mindaugui Veikučiui ; už ūkinę pagalbą – Aukštadvario seniūnijos ir EPMC Aukštadvario skyriaus darbuotojams, renginio įgarsintojams Aurimui Arlauskui ir Vyčiui Beliokui. Be jų visų paramos ir pagalbos šventė nebūtų tokia turtinga. Pasiliekame laukti kažkur užtrukusios BOBŲ VASAROS, o Aukštadvario gamta tegul džiugina visus spalvinga rudens mozaika.

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Lina Teresė Mikutavičienė


SpausdintiEl. paštas

Ketvirtadienis, 26 Rugsėjis 2019

KVIEČIAME



Puslapis 2 iš 114

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 9 svečius online

Prisijungti