1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Antradienis, 30 Balandis 2019

KVIEČIAME


SpausdintiEl. paštas

Antradienis, 30 Balandis 2019

Aukštadvaryje - pavasarinė mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“

Ankstų, bet šviesų ir saulėtą šeštadienio rytą į Aukštadvario centrinę aikštę gausiai rinkosi sodininkai, daržininkai, gėlininkai, ūkininkai su savo pagaminta produkcija į pavasarinę mugę ,,Pagal Jurgį ir jurginas“. Tuo pat metu aikštėje kūrėsi ir statė palapines bei stendus VšĮ Tautos patriotai, jie organizavo „Velnio žygį 2019 “. Taip jau sutapo, kad Aukštadvaryje vyko du renginiai, bet vietos aikštėje užteko visiems – žygeiviams ir mugės lankytojams. Žygeiviai nukeliavo savo maršrutais, o aikštėje šurmuliavo Jurginės. Jurginės – tai pavasario žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė. Tad neatsitiktinai ant bėro žirgo atjojęs Jurgis vis sukinėjosi ir žvalgėsi į susirinkusius aikštėje. Šventės vedėja (Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė) pakvietė Jurgį - „ Jurgi, tavo rankose visos galios, net dangus... Liaudies išmintis byloja, kad Jurgis saugo vasaros raktus. Tad atrakinki dangų – tegul lyja šiltas pavasario lietutis, tegul sodriai žaliuoja žolė, pagirdyk ištroškusią žemelę...“ Jurgis atrakino žemę, bet visiems priminė, kad sekmadieniais eitų bažnytėlėn pasimelsti, kad paglobotų dangus Motiną žemelę.( Jurgis – ūkininkas, bitininkas Vytautas Zabarauskas). Šventės dalyvius ir lankytojus sveikino Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė, Aukštadvario seniūno funkcijas atliekanti Zita Aniulienė, Trakų savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė, LR Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Janė Mandeikienė , Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Juozas Juknevičius. Visiems ūkininkams linkėjo sėkmingų, gerų ir derlingų metų. Šventinę nuotaiką kūrė Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio etnografinis ansamblis VERKNĖ (vadovas Vaidas Lengvinas) ir Garliavos sporto klubo centro folkloro ansamblis GEGUTALA (vadovė Nijolė Grivačiauskienė). Visus maloniai nustebino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės, šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės atlikta lietuvių liaudies daina ,,In lauką, verbą rasi šakoja...“. Aukštadvario bendruomenės aktyvi tarybos narė Veronika Pilipavičienė pakvietė mugės lankytojus apsilankyti kiemelyje ,,Pasivaikščiojimas jurginų labirintais“. Čia ji ne tik patarė, kaip auginti jurginus, bet ir dosniai dovanojo šių gėlių šakniagumbių bei vaišino savo keptu pyragu, iškeptu pagal senovinį receptą. Vaismedžių sodinimo, priežiūros, formavimo ypatumais, skiepijimo ir kitais klausimais konsultavo medelyno „Derlingi metai“ šeimos ūkio šeimininkas Mindaugas Stoškus. Visus susirinkusius bulviniais blynais vaišino Bijūnų bendruomenės atstovės Milė Blaževičienė,Vida Matkevičienė ir Jadvyga Šareikienė. Pavasarinės dilgėlių sriubos ir kaimiškos kiaušinienės užteko visiems. Už šį vaišių kiemelį buvo atsakingos Virginija Beliokienė, Asta Matkevičienė ir Aukštadvario gimnazijos jaunųjų miško bičiulių vadovė Česlova Pociūnienė, pasitelkusi savo būrelio „Verkniukai“ nares – Rusnę ir Redą Palionytes, Moniką Gustevičiūtę ir Gabrielę Mozolevskytę. Mugės lankytojų išreikšta nuomone, neįsivaizduojama pavasarinės mugės jaukumas bei smagumas be kepamų bulvinių blynų sklindančio malonaus kvapo, čirškinamos kiaušinienės ir dilgėlių sriubos. Mugėje netrūko nei ūkininkų pagamintos produkcijos, nei tautodailininkų sukurtų rankdarbių, nei skanių vaišių bei skambių dainų ir trankios muzikos. Visi turėjo galimybę įsigyti norimų prekių, pasidžiaugti gražiu pavasariu, pabūti draugėje. Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja: Aukštadvario žemės ūkio mokyklai už parengtą kiemelį, kuriame prekiavo savo gamybos kibinais ir užkandžiais Virėjų mokymo programos mokinė Eglė Leščinskytė (mokytoja Violeta Nairanauskienė) bei už ūkinę pagalbą. Visuomenininkei, Aukštadvario asociacijos „Žiburiai“ narei Veronikai Pilipavičienei, lydėjusiai folkloro kolektyvą „Gegutala“ – po Aukštadvario regioninio parko lankytinas vietas. Veronikos dėka kolektyvas išsivežė gražiausius atsiminimus apie Aukštadvario apylinkes ir pažadėjo grįžti į Rudens jomarko šventę . Tad, iki malonių susitikimų Rudens jomarke prie derliaus pabaigtuvių stalo!

Trakų kultūros rūmų Aukštadvario padalinio renginių organizatorė Teresė Mikutavičienė

P.s nuotraukose akimirkos iš mugės "Pagal Jurgį ir jurginas"


SpausdintiEl. paštas

Ketvirtadienis, 28 kovas 2019

Dėmesio



Puslapis 8 iš 114

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Atsisveikinimas su vienkartiniais indais

Ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui – tai pagrindinės visose srityse paplitusio plastiko savybės. Tačiau tai ir viena labiausiai gamtą teršiančių medžiagų, kuri nesuyra šimtus metų. Tad artimiausiu metu turėsime visiškai atsisakyti daugybės mums jau įprastų plastikinių priemonių, daugiausia – vienkartinių indų. Europos Sąjunga pernai patvirtino planą uždrausti tokius vienkartinius plastikinius daikus kaip plastikiniai maišeliai, vienkartinės lėkštės bei įrankiai, šiaudeliai. Iki 2021 metų turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių. Trakų rajono savivaldybė ragins renginių organizatorius jau nuo 2020 metų sausio viešuose renginiuose nenaudoti iš plastiko pagamintų vienkartinių indų. Iš parduotuvių lentynų laipsniškai dings ne tik plastikiniai vienkartiniai indai, bet ir plastikiniai maišeliai, plastikinės prekių pakuotės. Universali žaliava Naudojant polimerus gaminamos įvairios medžiagos, dar vadinamos plastikais, praėjusį šimtmetį buvo vienas didžiausių žmonijos išradimų. Pigūs, lengvi, atsparūs plastikai išsikovojo vietą visose ūkio šakose ir buityje. Plastikas – tai žaliava, kurią pakartotinai galima naudoti daugybę kartų, tačiau nustatyta, kad šimtus metų jis nesuyra ir gamtoje. Būtent ši savybė tampa aplinkos rykšte. Vandenynuose kaupiasi kelių kilometrų dydžio plastikinių maišelių, butelių, kitos plastikinės taros salos. Prisiriję šių šiukšlių žūva vandenynų gyvūnai, o sausumoje – paukščiai. Siekiant stabdyti šį procesą, nuspręsta visiškai nutraukti vienkartinių indų ir pakuočių gamybą bei naudojimą. Ne pirma iniciatyva Trakų rajonas nėra vienintelė Lietuvos savivaldybė, raginanti nenaudoti vienkartinių plastikinių indų renginiuose, kai kenksmingomis atliekomis virsta beveik visi šie panaudoti indai. Viena pirmųjų Europoje draudimą renginiuose naudoti vienkartines pakuotes įvedė Estijos sostinė Talinas dar šių metų kovo mėnesį. Dabar šią iniciatyvą perima ir Trakų savivaldybė. Vienkartiniai indai nėra visiškas blogis, jei tinkamai organizuojamas jų surinkimas ir išvalymas. Vasarą Lietuvoje buvo pavyzdžių, kai renginyje vienkartiniai plastikiniai puodeliai buvo pakeisti į taip pat plastikinius, tačiau daugkartinius. O kad jie neišsimėtytų, iš renginio dalyvių buvo imama depozitinė rinkliava, kuri atiduodama vartotojui, grąžinusiam indą. Panašiai Lietuvoje iškart pasiteisino depozitinė plastikinės, stiklinės ir metalinės gėrimų taros surinkimo sistema. Lietuvoje į specialius konteinerius surenkamos ir kitos plastikinės atliekos. Plastiko gamybos įmonės, gavusios šią žaliavą, išrūšiuoja, perlydo ir gamina naujus daiktus. Svarbu įsidėmėti, kad rūšiuojant plastiko atliekos turi būti švarios, neužterštos kitomis medžiagomis. Antraip jos keliauja į sąvartyną. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.“

Skaityti daugiau... »

Pirmą kartą ištuštintų konteinerių turinys nemaloniai nustebino

Žinia, jog į bendrą komunalinių atliekų srautą patenkantys ir sąvartyne pūvantys rūbai, apavas, patalai, antklodės, užvalkalai, užuolaidos, medžiaginiai maišeliai, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai ir kiti tekstilės gaminiai bei jų atliekos reiškia ne vien tik brangių resursų švaistymą, bet ir padidėjusią aplinkos taršą. Nors natūralių medžiagų tekstilės atliekos nėra nuodingos, tačiau jos išskiria nemažai anglies dvideginio, skatinančio šiltnamio efektą. O štai sintetiniai ar sintetikos savo sudėtyje turintys gaminiai tampa agresyviais nuodais, patenkančiais į aplinką per dirvos vandenis. Tinkamai tvarkyti atliekas jau galima ir Trakų rajone Kaip ir kitas pakartotiniam panaudojimui tinkamas atliekas, tekstilės atliekas reikia rūšiuoti. Tačiau kyla klausimas – kur jas dėti ir kas už jas atsakingas? Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, įskaitant ir tekstilės atliekų surinkimą, yra atsakingos savivaldybės. Pagrindinė jų užduotis – užtikrinti visuotiną, kokybišką, vartotojui patogią ir prieinamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane nustatyta, kad savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos komunalinės atliekos, taip pat ir tekstilės. Šis reikalavimas, iki 2020 m. atskirai surinkti tekstilės atliekas yra nustatytas ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane. Pagal minėtą planą, savivaldybė įpareigota plėtoti rūšiuojamojo atliekų surinkimo sistemas bei suteikti tekstilės atliekų surinkimo priemones. Tad jau nuo rugsėjo mėnesio vidurio Atliekų tvarkymo programos ir Savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Trakų rajone pastatyta 15 tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, kurie yra šiose atliekų surinkimo aikštelėse:

Trakų rajone tekstilės atliekas priima ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kur kiekvienas gyventojas gali per metus nemokamai atiduoti 50 kg tiek tekstilės, tiek kitokių atliekų, netinkamų mesti į bendruosius komunalinius konteinerius. Šią aikštelę rasite Lentvaryje, Trakų g. 1a. Turinys nemaloniai nustebino – stinga rūšiavimo kultūros Spalio pradžioje Trakuose ir Lentvaryje įvyko pirmas tekstilės konteinerių aptarnavimas, beveik visi konteineriai buvo užpildyti 100%. Iš viso Lentvaryje ir Trakuose buvo surinkta 1 300 kg tekstilės atliekų. Deja, konteinerių turinys pateikė nemalonių siurprizų – Lentvaryje beveik visi konteineriai 60% buvo pripildyti buitinėmis atliekomis. Tad norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad į tekstilės atliekoms skirtus konteinerius draudžiama mesti kitos rūšies atliekas bei primename, kad tekstilės atliekas į konteinerius galima mesti supakuotas polietileniniuose maišuose, švarias ir sausas. Tačiau į konteinerius negalima mesti purvinos, šlapios, cheminėmis medžiagomis užterštos, supelijusios tekstilės ir avalynės bei, kaip jau minėjome, kitokių nei tekstilės atliekų. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Pagerbti mirusiuosius galima ir neteršiant gamtos

Gerėjant gyvenimui išauga ir vartojimo poreikiai. Nesaikingas vartojimas atskleidžia neatsakingus žmonių įpročius ir ten, kur to mažiausiai tikiesi – kapinėse, po Vėlinių pavertę jas sąvartynais. Artėjant mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dienai, turgeliai ir prekybos centrai užverčiami žvakėmis indeliuose, gyvomis bei dirbtinėmis gėlėmis ir kitomis kapinių dekoracijomis. Tam prieš Vėlines pinigines atveria ir Trakų rajono savivaldybės gyventojai. Išdegusių žvakių indeliai, nuvytusios chrizantemos, purvinos sintetinės gėlės ir visa kita kapinių puošyba pavasarį, o kartais tik prieš kitų metų Vėlines keliauja į atliekų konteinerius. Trakų rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė teigia, kad beveik visos tokios kapinių puošybos priemonės virsta neperdirbamomis atliekomis. Pavyzdžiui, žvakučių indeliai netinka perdirbti, nes užteršti parafinu, plastikinės ar tekstilinės gėlės per kelis mėnesius išsipurvina ir vėl keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos. Atliekos, kur jos kauptųsi – ar namuose, ar sode ar kapinėse, – turi būti rūšiuojamos. Kapinių lankytojai privalo atskirti žaliąsias atliekas nuo kitų atliekų ir jas mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, o žvakių liekanas, išdegusias žvakides, vainikų kaspinus – į buitinių atliekų konteinerius. Kapinėse surenkamos žaliosios atliekos irgi dažnai keliauja į sąvartynus, nes sumetamos, sumaišomos kartu su plastikiniais maišeliais, gėlių vazonėliais, vainikų rėmais, kempinėmis. Tokios priemaišos kompostui netinka. Tvarkant artimųjų kapus ekologiškiau yra sodinti daugiametes gėles (rudeninius astrus, įvairių rūšių šilokus, žemaūges smilgas ar svogūnines gėles), kurios kiekvieną pavasarį ar rudenį vėl ir vėl pražysta. Žinoma, joms prižiūrėti reikia skirti vos daugiau laiko negu atnešti jau surištą kapinių puokštę, bet daug mažiau laiko negu sodinti ir prižiūrėti vienmetes gėles. Dabar pats metas pasodinti vieną kitą tulpės ar narcizo svogūnėlį, kuris kiekvieną pavasarį papuoš artimojo kapavietę. Taip pat labai džiugu kai atnešama gyva, o ne dirbtinė gėlė ir pamerkiama į vazą, o paskui nuvytusi išnešama į žaliųjų atliekų surinkimo vietą. Pastaruoju metu madinga kapus papuošti iš gyvų ar sausų gėlių pagamintomis puokštėmis ar vainikėliais – gamta už tai Jums padėkos. Per Vėlines būkime sąmoningi rodydami dėmesį velionims ant kapų uždegdami vieną ar dvi žvakeles, o nesukurdami visą jų laužą. Nekenkime aplinkai, kurioje gyvename patys ir mūsų vaikai. Informacija parengta pagal projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Trakų rajone“. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia daugiau nei 823 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sumos padengs ES Sanglaudos fondas, o likusią dalį – Trakų rajono savivaldybė.

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors Aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 30 svečius online

Prisijungti