1. Skip to Menu
  2. Skip to Content
  3. Skip to Footer>

SpausdintiEl. paštas

Aukštadvaris

Svarbi informacija

Paskutinės naujienos

Aukštadvario bendruomenės kelionė po Lietuvą

         Vykdant Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Aukštadvario bendruomenės iniciatyvų skatinimas, organizuojant kartų bendravimą“ siekiant labiau populiarinti bendruomenės kartų bendravimą, Trakų rajono savivaldybės koofinansavimo lėšomis šių metų rugsėjo 16-17 dienomis  organizavome dviejų dienų kelionę po Lietuvą.

   Ankstų rugsėjo 16 dienos rytą Aukštadvario bendruomenėje buvo tikras sujudimas.   Į UAB „Ringis ir Ko“ 42 vietų autobusą iš Ubiškių, Bijūnų ir kitų gyvenviečių bei Aukštadvario miestelio plūdo jauni  ir vyresni, aktyvūs bei žingeidūs mūsų  senjorai.

  Pirmasis kelionės sustojimas -  Raseinių rajono  Šiluvoje.  Tai  – miestelis, įsikūręs didžiųjų pelkių Šiluvos Tyrelio pietvakarių pakraštyje, 19 km į šiaurę nuo Raseinių, šilais apaugusioje vietovėje. Šiluva – Tytuvėnų regioninio parko dalis, šio krašto istorinio ir kultūrinio paveldo perlas, dvasios atgaivos šaltinis, paguodos ir ramybės kampelis. Šiluva vadinama Lietuvos Lurdu. Tai viena iš nedaugelio vietovių Europoje, kur Marijos pasirodymas (apsireiškimas) oficialiai pripažįstamas bažnyčios. Šiluvą 1993 metais savo apsilankymu pagerbė Šventasis Tėvas – Popiežius Jonas Paulius II, o  šiai istorinei datai atminti  Šiluvos bažnyčios fone jam yra pastatytas paminklas.  Aplankę Šiluvos bažnyčią, istorinį muziejų, išklausę malonios vienuolės pasakojimus, leidomės tolyn.

   Sekantis kelionės sustojimas – Kelmės rajono Tytuvėnuose, kur leidome sau pajusti turtingos gamtos ir nūdienos žavesį.

   Kelmės rajonas, būdamas prie istorinio kelio,  traukia lankytojus savo krašto įvairove: nuostabiais Dubysos, Ventos ir kitų upių vingiais, tyrais ežerais, daugybe paveldo objektų.  Per teritoriją teka Dubysa ir Venta su intakais. Tyvuliuoja 53 ežerai.  Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m.

  Tytuvėnų apylinkės daug kuo traukia keleivį: puikūs šilai ir paežerės, architektūros paminklai ir dailės vertybės. Buvome tiesiog sužavėti XVII a. statytu ir šiuo metu Valstybės saugomu ir po gaisro atstatytu Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno ansambliu, laikomu vienu gražiausiu baroko paminklų šiaurės rytų Europoje. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įkurtas ant skardingo, kažkada patvenkto Tytuvos upelio kranto, o vakarinė ansamblio dalis remiasi į centrinę Tytuvėnų aikštę. Gidė pasakojo, kad  Bernardinų kompleksui tinkama statybų vieta buvo renkama net ketverius metus, o apsispręsti padėjo pranašiškas ženklas. Mat, vieną 1618 m. naktį būsimas statybų vadovas Tomas Kasparas su savo pameistriu pamatė ant kalnelio šviesulį, kurio nepajėgė užgesinti tą naktį siautęs vėjas. Regėjimas palaikytas stebuklu ir vienuolynui buvo parinkta kalnelio vieta. Netrukus ten padėtas kertinis bažnyčios akmuo ir pradėta rengtis statyboms.

Atsisveikinę su gide, keliavome į Tytuvėnų bendruomenės svetainę. Bendruomenės pirmininkė Irma Ridikienė pristatė bendruomenės veiklą, džiaugėsi, kad svetainę jie įsikūrė iš vietos veklos grupės projekto lėšų, o dabar čia dažnai renkasi įvairių amžiaus grupių bendruomenė. Vieni švenčia gimtadienius, jubiliejus, čia vyksta ir buvusių mokinių klasių susitikimai, o dar kiti tiesiog vakaroja. Aktyvios  Tytuvėnų bendruomenės veikla  mums buvo kaip pavyzdinė. Apjungus kelių kartų bendruomenės jėgas, daug galima pasiekti.

  Kad suspėti į savo suplanuotą laiką, ilgai neužtrukę, leidomės į Kelmės rajono Budraičių bendruomenę, kurioje yra įkurti trys bendruomenės verslai, atnešantys lėšas bendruomenei. Vienas iš jų – ekologiškų produktų perdirbimo įmonė, kurioje perdirbami ekologiški vaisiai ir daržovės, iš jų gaminamos ekologiškos sultys ir uogienės, daržovių troškiniai ir sūdyti daržovių mišiniai, įvairūs pagardai sriuboms ir padažams. Antras verslas – sulčių spaudykla. Čia spaudžiamos sultys vietos gyventojams iš vaisių ir daržovių tyliaeigiu presu. O „Trijų kartų namų“ kūrybinės dirbtuvės organizuoja keramikos, dekupažo, proginių puokščių komponavimo edukacinius užsiėmimus organizacijoms ir šeimoms bendruomenės namuose ar užsakovo pageidaujamoje vietoje.  Įsitikinome, kad vykdomas verslas ypač naudingas vietos bendruomenei, o uždirbamos lėšos naudojamos būtiniausioms bendruomenės išlaidoms ir veikloms.

Bendruomenė mielai dalijosi patirtimi, todėl pažėrę joms nemažai klausimų, pabandę patys pasigaminti suvenyrų iš molio, apžiūrėję gamybines patalpas, šarvojimo salę, papietavę Linos Barkauskienės kavinėje Tytuvėnuose, leidomės tolyn Telšių link.

Telšiai (žem. Telšē) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių. Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras. Rajonas apima 1439 kv. km., čia gyvena 46 tūkst. gyventojų.

Telšiai – šiuolaikinis Europos miestas – administracinis, ekonominis, religinis ir edukacinis Žemaitijos centras, kurio pažangą lemia aktyvūs, išsilavinę ir iniciatyvūs žmonės. Tai nuostabaus grožio miestas, apsuptas legendomis apipinto Masčiaus ežero, natūralaus kraštovaizdžio, turtingas istorija ir patrauklus jaukiomis, mažomis gatvelėmis, mėgstamas turistų. Telšių senamiestis yra vienas iš septynių Lietuvoje saugomų senamiesčių.

Priminsiu mielam skaitytojui, kad Telšiai - miestas, pastatytas ant septynių kalvų – kaip Roma, turintis didžiausią skaičių meškų simbolių, yra kultūros projekto „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ laimėtojas ir 2016m. oficialiai paskelbtas kaip Lietuvos kultūros sostinė.  Septynias meno kalbas  - skirtingas kultūros ir meno šakas reprezentuoja kultūros ir meno ambasadoriai bei kiti žymūs žmonės, kilę iš Telšių: folkloras – Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas, literatūra – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė, muzika – muzikologas, dirigentas, profesorius Donatas Katkus, šiuo metu turintis sodybą netoli Aukštadvario, sportas – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos garbės prezidentas, Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys Vydas Gentvilas, šokis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas Nerijus Juška, teatras – kino ir teatro aktorė rašytoja Nijolė Narmontaitė, vizualiniai menai – architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Algirdas Žebrauskas. Kokia paprasta ir kokia puiki projekto idėja, atnešusi Telšiams garbę.

Kelionės dalyviai, lydimi puikios gidės Kristinos, ilgai pasivaikščioję pėsčiomis po gražųjį Telšių miestą, pabuvoję edukacinėje pamokoje „Žemaičių patiekalai“, apsistojo nakvynei UAB „Telšių viešbutis“.

Telšiai nuo seno turėjo prekybos privilegiją, o 1791 m. buvo suteiktos ir Magdeburgo teisės bei miesto herbas. 1793 m. įkurta pirmoji Telšių mokykla (dabar istorijos ir architektūros paminklas). Ypač intensyviai Telšiai augo XIX a. pabaigoje. Iš ano laiko mieste išliko nemažai istorizmo stiliaus pastatų, sumūrytų iš netinkuotų raudonų plytų. Neveltui miestas yra vadinamas „Žemaičių sostine“. 2013 m. Telšiai tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtojais ir buvo paskelbti 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.  O 2016 m. Telšiai paskelbti Lietuvos kultūros sostine.

Sekančią dieną,  aplankę  krašto muziejų „Alka“ , kur buvome sutikti savo kraštietės iš Prienų rajono Stakliškių miestelio ir labai malonios gidės vardu Aida, pasivaikščioję gražiai sutvarkyta ežero pakrante, pasukome tolyn į Skuodo rajoną.

Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos.  Skuodo rajonas – vienas iš mažiausių LR administracinių vienetų, jo teritorija užima 911 kv.km. Tai rami ir pramonės įmonėmis neapstatyta Lietuvos pradžia – vartai į šalies gilumą.

Skuodo rajono žemę gaivina upės ir upeliai. Pro Skuodą teka Bartuva, su intakais Luoba ir Apšė, Šventoji, o pietinį rajono pakraštį siekia Minijos baseinas, prateka upelis Notė.  Skuodo rajonas yra Salantų regioninio parko bei Žemaitijos nacionalinio parko dalis.   Vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelis.

Skuodo kraštas garsus ir Lietuvos žymiais žmonėmis – istoriku Simonu Daukantu, botaniku Jurgiu Pabrėža, kompozitoriais Jonu Švedu, Broniumi Jonušu ir kt.

Pirmas sustojimas – garsusis Apuolės piliakalnis. Tai Skuodo rajono pasididžiavimas.

Apuolė – pati pirmoji Lietuvos vietovė paminėta pasaulio metraščiuose (IX a.).

Siekiant paminėti metraščiuose užfiksuotus įvykius bei pagerbti kuršių protėvius jau dešimtus metus iš eilės čia yra rengiamas senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis Apuolė.  Amatus bei karybą demonstavo, senąsias dainas dainavo bei šokti mokino dalyviai iš viso Pabaltijo bei tolimesnių kampelių.  Tai vienas didžiausių gyvosios istorijos renginių Baltijos šalyse, sutraukiantis šimtus dalyvių ir keliasdešimt kart tiek daugiau lankytojų. Jau tradiciniu tapusiame festivalyje vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, kovų turnyrai, senoviniai žaidimai bei rungtys, lankininkų rungtynės, koncertuoja įvairios archajinio folkloro grupės.

Šalia piliakalnio svetingai mus pasitiko Apuolės bendruomenės tarybos narė, vardu  Jadvyga, kuri daug pasakojo apie vietinių žmonių gyvenimą, apie bendruomenės veiklą, diskutavome apie abiejų bendruomenių vykdomus projektus.

Atsisveikinę su Apuolės bendruomenės lydere, skubėjome pietauti į UAB „Skuodiškių užeiga“, kur iš anksto buvome sutarę pietų laiką. Džiaugiuosi, kad visur buvome labai laukiami ir pamaloninti skaniais patiekalais.

 Toliau skubėjome į Skuodo rajono Mosėdžio miestelį.  Mosėdis – vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomas Žemaitijos miestelis, vadinamas „akmenų sostine“. Tai miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke.  Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.

Mosėdyje stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1783 m., vėlyvojo baroko, turi klasicizmo bruožų; kryžminio plano, dvibokštė; mūriniai bokštai pristatyti 1844 m.). Bažnyčią juosia  akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901 m.).

Akmenų gatvėje (anksčiau – Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895 – 1898 m. gyveno rašytojas, kunigas, aktyvus lietuvybės puoselėtojas Juozas Tumas – Vaižgantas.

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus, kurį aplankę, stebėjomės, kad ne tik mūsų Trakų rajono vietovės yra akmenuotos. Akmenų muziejus Mosėdyje pradėtas kurti 1957 m., kai į miestelį dirbti atvyko gydytojas Vaclovas Intas. Kartą, lankydamas pacientus, gretimame kaimelyje jis pamatė apie 50 kg sveriantį akmenį, kurį pats dviračiu parsigabeno į ligoninės kiemą. Nuo tada ir prasidėjo didžioji gydytojo meilė akmenims. Ilgainiui, kai akmenys nebetilpo ligoninės kieme, gydytojas V.Intas pradėjo juos statyti gatvės pakraščiuose. Pamažu meile akmenims užsikrėtė ir patys mosėdiškiai, rieduliais pradėję puošti savo sodybas, nors iš pradžių jie savo gydytoją laikė keistuoliu. Taip Mosėdis ir akmenys tapo neatskiriami. 1979 m. Mosėdyje įsteigtas Respublikinis unikalių akmenų muziejus. 2005 m. jam suteiktas Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejaus vardas.  Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip 150 tūkst. įvairaus dydžio akmenų kolekcija – Lietuvoje paplitę Baltijos regiono uolienų rieduliai. Didžiausias muziejaus eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus.  Pasak muziejaus darbuotojų, tik atvykę į Mosėdį, mes pajutome paprasto akmens žavesį, akmens ir augalų harmoniją.

 Pasisėmę žemaitiškos stiprybės, kantrybės ir ryžto, laimingi sugrįžome namo.

 

Aukštadvario seniūnė,

bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Jadvyga Dzencevičienė

 

Skaityti daugiau... »

Rudens šventė Aukštadvaryje

Aukštadvario bendruomenėje startą įgauna projektas

 Aukštadvario bendruomenė, aktyviai veikianti nuo 2002 metų, turi didelę projektinės veiklos patirtį.  O šie  bendruomeniniai metai mums yra ypatingi  – laimėti du svarbūs projektai, dar labiau aktyvinantys bendruomeninės veiklą.

  Šiandieną plačiai visuomenei norime pristatyti sėkmingai startuojantį Lietuvos Respublikos  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą  „Aukštadvario bendruomenės iniciatyvų skatinimas, organizuojant kartų bendravimą“. Labai džiaugiamės, kad šio projekto koofinansavimui  lėšas   skyrė Trakų rajono savivaldybė.

Kaip gimė ši projekto idėja? Ogi, visai paprastai. Bendruomenės taryba, analizuodama savo veiklą,  pastebėjo problemas, kurios atsiranda tarp bendruomenės senjorų ir jaunimo. Senjorams jau sunku rasti pagalbininkų, kas galėtų nušienauti žolę, sukapoti malkas, o svarbiausia visiems rasti kontaktą ir būti  reikalingiems savo bendruomenėje.   Analizavome ir jaunimo poreikius, ieškojome būdų kaip išspręsti sportinės bazės atnaujinimą,  užimtumo didinimą, o kas labai aktualu šiandieną – jų verslumo ir savanorystės  ugdymą.

 Gimė  projekto „Aukštadvario bendruomenės iniciatyvų skatinimas, organizuojant kartų bendravimą“ idėja, kurios pagrindinis  tikslas – kokybiškai gerinti Aukštadvario bendruomenės iniciatyvas, didinti bendruomenės narių sutelktumą, solidarumą, išskirtinį dėmesį suteikiant įvairaus amžiaus kartų bendravimui ir bendradarbiavimui.

Projektas sėkmingai startuoja. Skatinant Aukštadvario bendruomenės iniciatyvas,  organizuota tradicinė Joninių šventė prie Aukštadvario bendruomenės namų, populiarinamas tautinės giesmės giedojimas Aukštadvario miestelio centrinėje aikštėje Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos minėjimo  proga. Jau yra parengta programa tradicinei „Rudens mugei – 2016“ su liaudiška daržovių „veiseilija“, į kurią pakviesime spalio 1 d. šeštadienį. Tokių organizuojamų renginių įgarsinimui  mums trūko aparatūros, todėl minėto projekto lėšomis įsigytas muzikinis centras su mikrofonais.

Didinant Aukštadvario bendruomenės narių pilietinę iniciatyvą ir skatinant savanorystę,  yra steigiamos pagalbos grupės bendruomenėje, kurių pagrindinė misija – ugdyti jaunų žmonių verslumą ir suteikti pagalbą senjorams  bei  kitiems silpnesniems bendruomenės nariams. Tuo tikslu projekto lėšomis yra įsigyta žoliapjovė, medžio pjovimo pjūklas ir 5 vnt. kirvių „Universal“ malkoms kapoti bei darbiniai  drabužiai su  Aukštadvario bendruomenės logotipu.  Šią iniciatyvą labai palaiko Aukštadvario bendruomenės tarybos pirmininkas Vytautas Zalieckas, mūsų idėjomis džiaugiasi ir didžiuojasi Aukštadvario bendruomenės senjorai.

  Projektas ugdo ne tik verslumo, bet ir atjautos jausmą. Į pagalbą bus kviečiami savanoriai, jaunimas,  kurie  projekto lėšomis įsigytomis priemonėmis  vienišiems senukams nušienaus kiemą, sukapos malkas ar atliks kitus darbus.

Bendruomenės taryba džiaugiasi, kad Aukštadvaryje  didėja gimstamumas, kad vis daugėja dorų inteligentiškų šeimų, auginančių po tris ir net penkis vaikus.  Puoselėjant bendruomenės narių sutelktumą mažų vaikų,  jaunų tėvų ir senjorų kokybišką bendravimą, Aukštadvario bendruomenės namuose projekto lėšomis bus įrengtas  „ Vaikų trumpalaikio užimtumo kambarys“. Kartu planuojama įrengti ir nedidelę treniruoklių aikštelę prie bendruomenės namų.  Vaikus pagal iš anksto suplanuotą grafiką užims mūsų aktyvūs ir kūrybingi senjorai, o tuo tarpu jaunos mamos šalia esančioje miestelio bibliotekoje galės skirti valandėlę savišvietai ar nubėgti į kirpyklą bei atitrūkti poilsiui nuo monotoninės įtampos.

Stiprinant kryptingą kartų bendravimą , jau šį savaitgalį yra organizuojama ekskursija po Lietuvą įvairaus amžiaus grupių bendruomenės nariams, kurios metu aplankysime Šiluvą, Tytuvėnus, 2016 m. kultūros sostinę Telšius ir kitus Lietuvos miestelius, verslumo ir projektinėmis idėjomis pasidalinsime su kitomis Lietuvos bendruomenėmis.  Bendruomenės tarybos nuomone, ekskursijos yra labai naudingos, nes tokios pažintinės kelionės sustiprina įvairaus amžiaus bendruomenę ir sujungia ją į vieną nenutrūkstamą vėrinį.

 Gražiomis ir sektinomis  iniciatyvomis garsėja Aukštadvario bendruomenė. Štai visai neseniai Trakų krašto vietos veiklos grupės iniciatyvos skatinami dalyvavome respublikinėje bendruomenių parodoje Vilniaus Litexpo rūmuose. Kartu su kitais mugės dalyviais, tautodailininkais, svečiais stebėjome ir tiesiog  didžiavomės, pristatydami mūsų garsios mezgėjos, turinčios Aukštadvario regioninio parko prekės ženklą  Janinos Mekionienės, vytelio pynėjo Kęstučio Vėšūno gaminius, kepėjos Žanetos Kanarskienės pyragą - šimtalapį.  Ir visą tai  mes turime tik dėka darbščių Aukštadvario bendruomenės narių  -  mūsų šaunių  senjorų, naujakurių, inteligentiškų šeimų, dėl jų subrandintos puikios  iniciatyvos.

  Už didelę iniciatyvą, vykdant projektinę veiklą, Aukštadvario bendruomenę esame pateikę  „Lietuvos kaimo spindulio“ nominacijai, kurią neseniai inicijavo Lietuvos žemės ūkio ministerija. Nors šiuo metu dar vyksta bendruomenių vertinimas, tačiau  mes džiaugiamės savo bendruomenės  projektiniais pasiekimais, o svarbiausia, šią mūsų  iniciatyvą palaiko savi – aktyvūs ir kūrybingi   bendruomenės nariai. Sujungę projektines idėjas su vietine iniciatyva, kaskart daromės vis stipresni.

                                  Aukštadvario seniūnė,

 bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja  Jadvyga Dzencevičienė

Skaityti daugiau... »

Apklausa

Ar lankėtės kada nors aukštadvaryje?

 

 

 

 

 

 

 

  Rezultatai

Dabar tinklapyje

Mes turime 67 svečius online

Seniūnė

Jadvyga

Dzencevičienė

 

Prisijungti